Birželio 17 dieną Didžiasalio vaikų globos ir socialines paramos šeimai centro gausus darbuotojų būrys vykome į pažintinę kelionę po Rokiškio ir Zarasų apylinkes. Išvykos metu aplankėme Ilzenbergo dvaro parką, įkurtą įspūdingo landšafto vietovėje su dviem – Ilgio ir Apvalaso – ežerais. Vedini smalsumo, kartu su gidu Petru, pasivaikščiojome po išsaugotą ir išpuoselėtą šimtametį parką su daugiau kaip 3 km ilgio pasivaikščiojimo takais ir laukine jo gyvūnija, šikšnosparniais, pakeliui sustodami ir žvilgsnį nukreipdami į meniškas parko skulptūras, aplankėme Meilės salą, kuri yra pamėgta jaunavedžių ir į kuria veda tiltas ant vandens.
Grožėjomės parko puošmena – 500 istoriją menančiu Ilzenbergo dvaro ąžuolu galiūnu ir Stelmužiukais – Stelmužės ąžuolo palikuonimis. Aplankė prabangius XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su autentiškai elegantiškais skliautiniais XVIII a. rūsiais. Po dvariška ramybe dvelkiančio pasivaikščiojimo mūsų laukė skonio ekskursija – degustacija „Dvariškos kulinarijos paslaptys“. Ilzenbergo dvaras yra vienintelis dvaras Baltijos šalyse, kuriame atkurta ir pilnai vyksta ūkinė veikla.
Skonių ekskursija buvo unikali, nes ragaudami ir klausydami dvaro virtuvės istorijų, pasakojamų gido Petro, ieškojome ir natūraliai kūrėme praeities ir dabarties ryšius, prisilietė prie tikrosios, bet dabar Lietuvoje beveik išnykusios dvarų paskirties – ūkininkavimo.
Kiekvienas išvykos dalyvių ragaujamas produktas – sveikas ir skanus, natūraliai sugrąžino į praeitį ir priminė ko taip trūksta šiandieną – natūralumo.
Po trijų valandų praleistų Ilzenbergo dvare, kuriame žmogus susilieja su gamta, buvo sunku skirtis su nuostabia harmoninga aplinka, bet teko keliauti toliau ir pasiekti kitą išvykos tiklą – Šlyninkos vandens malūną. Besišnekučiuojant ir aptariant kilusias mintis po apsilankymo Ilzenbergo dvare, kelionė iki malūno neprailgo. Ten apžiūrėjome senovinį, tris šimtus metų menantį malūną bei grožėjomės gražiai sutvarkyta aplinka. Užsukę į amatų namus išvykos galėjome įsigyti įvairių senovinių kepinių iš Šlyninkos malūne sumaltų miltų.
Iš kelionės sugrįžome ne tik kupini gerų emocijų, bet ir sustiprėję kaip komanda
Loreta Žievienė
Socialinė darbuotoja
